Klausos praradimas, dar vadinamas klausos sutrikimu arba kurtumu, reiškia dalinį arba visišką negalėjimą girdėti garsų viena arba abiem ausimis. Jis gali būti įvairaus sunkumo, nuo lengvo iki gilaus, ir gali būti laikinas arba nuolatinis. Klausos praradimas gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms ir gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant genetiką, amžių, stipraus triukšmo poveikį, infekcijas, traumas, tam tikrus vaistus ir pagrindines sveikatos ligas.
Kas yra klausos praradimas?
Trys pagrindiniai klausos praradimo tipai
Kondukcinis klausos praradimas
Šis klausos praradimo tipas pasireiškia, kai garso bangos sunkiai pasiekia vidinę ausį dėl išorinės arba vidurinės ausies problemų. Dažniausios priežastys yra ausų sieros susikaupimas, ausų infekcijos, skysčio kaupimasis už ausies būgnelio ir mažų vidurinės ausies kaulų problemos.
Neurosensorinis klausos praradimas
Šis klausos praradimo tipas atsiranda dėl vidinės ausies plaukuotųjų ląstelių arba klausos nervo, jungiančio ausį su smegenimis, pažeidimo. Jį dažnai lemia tokie veiksniai kaip senėjimas, ilgalaikis garsus triukšmas, tam tikri vaistai ir tam tikri sveikatos sutrikimai.
Mišrus klausos praradimas
Šis klausos praradimo tipas yra laidinio ir sensorinio klausos praradimo derinys. Jis susijęs su išorinės arba vidurinės ausies ir vidinės ausies arba klausos nervo problemomis.
Klausos praradimas gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Jis gali sukelti bendravimo sunkumų, socialinę izoliaciją ir net emocinių bei psichologinių problemų. Laimei, yra įvairių gydymo būdų ir intervencinių priemonių klausos praradimui valdyti, priklausomai nuo jo priežasties ir sunkumo laipsnio. Tai – klausos aparatai, kochleariniai implantai (esant sunkiam ar giliam sensoriniam klausos praradimui), pagalbiniai klausos prietaisai, o kai kuriais atvejais – medicininės ar chirurginės intervencijos, skirtos konkrečioms klausos praradimą sukeliančioms problemoms spręsti.
Jei įtariate, kad jums ar jūsų pažįstamam žmogui sutriko klausa, svarbu kreiptis į gydytoją, pavyzdžiui, audiologą arba ausų, nosies ir gerklės (LOR) specialistą, kad būtų nustatyta priežastis ir tinkamos gydymo galimybės. Ankstyva intervencija gali gerokai pagerinti klausos sutrikimų turinčių asmenų rezultatus ir gyvenimo kokybę.
Kaip išsaugoti klausą?
Norint išsaugoti gerą gyvenimo kokybę, labai svarbu saugoti klausą. Štai keletas veiksmų, kurių galite imtis, kad išsaugotumėte klausą:
Koncertuose, mašinų, šaunamųjų ginklų ar triukšmingoje darbo aplinkoje, naudokite ausų ausų kištukus ar ausines. Tai ypač svarbu, jei ilgesnį laiką būsite veikiami didesnio nei 85 decibelų (dB) triukšmo.
Sumažinkite laiką, kurį praleidžiate triukšmingoje aplinkoje. Jei galite, darykite pertraukas tylesnėse vietose, kad ausys pailsėtų.
Kai naudojate ausines, išlaikykite saugų garsumo lygį. Bendra taisyklė yra „60/60“: garsą nusistatykite 60 proc. nuo didžiausio garso ir ne ilgiau kaip 60 minučių.
Šios ausinės gali padėti blokuoti foninį triukšmą, todėl muzikos ar kitų garso įrašų galite klausytis mažesniu, saugesniu garsu.
Jei esate triukšmingoje aplinkoje, pasistenkite rasti progų trumpoms pertraukėlėms tylesnėje aplinkoje.
Žinokite, koks triukšmo lygis yra aplink jus, ir imkitės atitinkamų atsargumo priemonių. Pavyzdžiui, jei lankotės koncerte, pasvarstykite, ar nevertėtų atsitraukti nuo garsiakalbių.
Reguliarus klausos tikrinimas gali padėti anksti pastebėti bet kokias problemas. Tai ypač svarbu, jei dirbate triukšmingoje aplinkoje.
Gera bendra sveikata gali prisidėti prie geros klausos sveikatos. Venkite rūkyti, kontroliuokite stresą ir reguliariai mankštinkitės, kad skatintumėte ausų kraujotaką.
Nekiškite vatos tamponų ar kitų daiktų į ausis, kad jas išvalytumėte, nes tai gali įstumti ausų vašką giliau į ausies kanalą ir pažeisti ausies būgnelį.
Tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, gali turėti įtakos jūsų klausai. Tinkamas šių ligų valdymas taip pat gali padėti apsaugoti klausą.
Tinkamas skysčių vartojimas yra svarbus, norint išsaugoti sveiką ausies struktūrą.
Atminkite, kad kartą pažeista klausa dažnai būna negrįžtama. Imdamiesi aktyvių veiksmų, kad apsaugotumėte klausą dabar, galite džiaugtis gera klausos sveikata visą gyvenimą.
Klausos praradimo priežastys
Klausos praradimas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių – tiek išorinių, tiek genetinių. Tai nutikti gali įvairiame amžiuje. Sutrikimai gali būti laikini arba nuolatiniai. Štai keletas dažniausių klausos praradimo priežasčių:
Jis lemia laipsnišką klausos praradimą žmogui senstant. Tai viena dažniausiai pasitaikančių klausos praradimo priežasčių ir paprastai paveikia abi ausis. Tai natūralaus senėjimo proceso dalis, kai paveikia gauruotasias ir subtilių vidinės ausies plaukų ląstelių susidėvėjimo rezultatas.
Ilgalaikis stiprus triukšmas, pvz., garsi muzika, mašinų ūžesys, specifinis triukšmas dirbant skirtingus darbus, šaunamųjų ginklų garsai. Visa tai gali pažeisti vidinės ausies plaukų ląsteles. Šio tipo klausos praradimas yra žinomas kaip triukšmo sukeltas klausos praradimas ir gali būti laikinas arba nuolatinis, priklausomai nuo triukšmo poveikio intensyvumo ir trukmės.
Genetiniai veiksniai gali atlikti svarbų vaidmenį klausos praradimui. Kai kurie asmenys gimsta turėdami genetines mutacijas, dėl kurių susilpnėja klausa arba jie tampa jautresni aplinkos veiksnių žalai.
Tam tikros infekcijos gali sukelti klausos praradimą. Pavyzdžiui, negydomos ar pasikartojančios ausų infekcijos, galinčios pažeisti ausies struktūras ir sukelti klausos praradimą. Be to, kai kurios virusinės infekcijos, tokios kaip raudonukės ir citomegalovirusas (CMV), gali sukelti įgimtą kūdikių klausos praradimą, jei motina užsikrėtė nėštumo metu.
Ototoksinį (ausis pažeidžiantį) poveikį gali turėti ir kai kurie vaistai, ypač tam tikri antibiotikai ir chemoterapiniai vaistai. Prieš vartojant bet kokius vaistus, svarbu aptarti galimą šalutinį poveikį su sveikatos priežiūros specialistu.
Pažeisti klausos struktūras ir sukelti klausos praradimą gali ir galvos ar ausies traumos. Tai gali nutikti dėl nelaimingų atsitikimų, kritimų ar tiesioginio smūgio į ausį.
Per didelis ausų sieros (cerumeno) susikaupimas gali užkimšti ausies kanalą ir sukelti laikiną klausos praradimą. Ausų sierą reikia šalinti atsargiai, neįstumiant jos giliau į ausies kanalą.
Tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip Menjero liga, otosklerozė ir autoimuniniai sutrikimai, gali sukelti klausos praradimą. Šios sąlygos veikia ausies struktūras ir gali sutrikdyti normalią klausos funkciją.
Gerybiniai ir piktybiniai navikai, turintys įtakos klausos sistemai, gali sukelti klausos praradimą. Pavyzdžiui, akustinės neuromos yra gerybiniai navikai, augantys ant vestibulinio nervo ir galintys paveikti klausą.
Prasta kraujotaka arba kraujagyslių problemos taip pat gali turėti įtakos ausies struktūrų aprūpinimui krauju, todėl gali sutrikti klausa.
Kai kurios autoimuninės ligos gali sukelti uždegimą ir pažeisti klausą.
Kai kuriais atvejais klausos praradimo galima išvengti arba jį sumažinti. Ausų apsaugos naudojimas triukšmingoje aplinkoje, reguliarus klausos patikrinimas ir pagrindinių sveikatos būklių valdymas gali padėti sumažinti klausos praradimo riziką. Jei jūs ar kas nors iš jūsų pažįstamų patiria klausos praradimą, patartina kreiptis į gydytoją ir pasikonsultuoti su audiologu arba sveikatos priežiūros specialistu, kuris specializuojasi ausų sveikatos srityje.
Klausos sutrikimų gydymui taikomi 3 pagrindiniai klausos sutrikimų gydymo būdai – medikamentinis, operacinis bei reabilitacinis. Jie parenkami atsižvelgiant į tai, kuri ausies dalis buvo pažeista, taip pat į pažeidimo lygį ir priežastį.
Skiriami keli klausos sutrikimų tipai. Išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemos vadinamos kondukciniu klausos sutrikimu. Esant kondukciniam klausos sutrikimui, sutrinka garso perdavimas per išorinę ausį arba vidurinę ausį, todėl garsūs garsai gali skambėti dusliai, o švelnūs – vos girdimai. Šį klausos sutrikimą dažniausiai nulemia išorinės ausies, ausies kanalo ar vidurinės ausies struktūrų apsigimimai, skystis vidurinėje ausyje, alergijos, sutrikusi Eustachijaus vamzdžio funkcija, perforuotas ausies būgnelis, gerybiniai navikai, sieros kamštis, svetimkūnis, infekcija ausies kanale, išorinės klausomosios landos kaulinės išaugos, otosklerozė ir kt. Kondukcinio tipo sutrikimai dažniausiai sėkmingai pagydomi medikamentiniu ar chirurginiu metodu.
Vidinės ausies ir klausos nervo ligos, dėl kurių pažeidžiamas garso suvokimas, priskiriamos neurosensoriniam klausos sutrikimui. Šis klausos pažeidimo tipas nustatomas maždaug kas ketvirtam vyresniam nei 65 metų amžiaus žmogui. Išorinės ir vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimų derinys vadinamas mišriu klausos sutrikimu.
Ūmius ausies susirgimus galima sėkmingai gydyti vaistais. Sergant lėtinėmis ar įgimtomis ausų ligomis medikamentinis gydymas dažnai būna neefektyvus, tačiau klausa gali būti koreguojama chirurginiu metodu arba reabilituojant ją klausos aparatais.
Pirmieji požymiai
Pirmieji patiriami klausos praradimo požymiai gali skirtis. Tai priklauso nuo organizmo ir pagrindinės klausos praradimo priežasties. Štai keletas bendrų ankstyvųjų požymių, rodančių, kad kažkas artėja klausos sutrikimai:
Tai vienas pirmųjų klausos praradimo požymių, kai sunku suprasti kalbą, ypač triukšmingoje aplinkoje arba kai kalba keli žmonės.
Prašymas pakartoti ką tik pasakytus žodžius ar kalbėti garsiau, gali būti ankstyvas klausos praradimo požymis.
Jei pastebite, kad prireikia nustatyti garsiau nei įprastai televizoriaus, radijo ar kitų įrenginių garsą, tai gali būti bandymas kompensuoti klausos pablogėjimą.
Jei pastebite, kad dažnai neteisingai interpretuojate, ką kiti sako, arba netinkamai atsakote į klausimą ar komentarą, tai gali reikšti, kad jūs tiesiog neišgirdote teisingai.
Asmenys, turintys klausos sutrikimų, gali pradėti vengti bendravimo ar susibūrimų, nes jiems sunku sekti pokalbius. Tai gali sukelti socialinę izoliaciją.
Spengimas ausyse yra skambėjimo, zvimbimo ar kitų garsų ausyse suvokimas. Kartais tai gali atsirasti dėl klausos praradimo arba būti ankstyvas to požymis.
Gali darytis sunkiau išgirsti aukštus garsus, tokius kaip paukščių čiulbėjimas ar telefono skambėjimas.
Klausos sutrikimų turintiems žmonėms gali būti sunku girdėti pokalbius telefonu, ypač jei kito asmens balsas nėra toks aiškus, kaip kalbantis gyvai.
Patiriant ankstyvą klausos praradimą darosi sunkiau išgirsti švelnius garsus, pvz., šnabždesius ar tolimus garsus.
Kai žmogus neprigirdi, bet labai stengiasi tai padaryti, gali padidėti nusivylimas, protinis nuovargis ir netgi stresas.
Jei jūs ar kas nors iš jūsų pažįstamų jaučia šiuos požymius, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar klausos priežiūros specialistu. Ankstyvas klausos sutrik nustatymas gali padėti veiksmingiau valdyti ir gydyti klausos praradimą.
Pasirinkę „Medical Progress“ jūs visada gausite:
Nemokamą klausos patikrinimą ir ištyrimą (audiogramą)
Nemokamą klausos aparatų priderinimą asmeniškai jums
Profesionalią konsultaciją
Modernius klausos aparatus už geras kainas
Nemokamą 10 dienų aparatų išsibandymą savo įprastoje aplinkoje
Nuo ko pradėti?
Pajutę pirmuosius silpstančios klausos požymius, nedvejokite kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į mūsų klausos priežiūros specialistą.
Jūsų kelionė prasideda nuo nemokamo klausos patikrinimo
Per pirmąją konsultaciją, mes atliksime nemokamą klausos patikrinimą – audiogramą. Šis testas yra pirmasis žingsnis parenkant jums labiausia tinkantį klausos sprendimą.
Nemokamos konsultacijos ir klausos aparato priderinimas
Mums svarbu, kad su naujaisiais klausos aparatais jaustumėtės gerai, todėl teikiame nemokamas konsultacijas, per kurias siekiame įsigilinti į jūsų situaciją, pageidavimus ir galimybes. Esame pasiruošę atsakyti į visus jums rūpimus klausimus.
Nauji klausos aparatai – per pirmąjį susitikimą
Turime platų klausos aparatų pasirinkimą, todėl parinkti labiausiai jums tinkančius galime iš karto. Todėl jau po pirmosios konsultacijos galite išeiti su naujais, asmeniškai jums nemokamai suderintais klausos aparatais!
Susisiekite su mumis jau šiandien ir suplanuokite savo kelionę geresnės klausos ir didesnio gyvenimo džiaugsmo link.